Giesmynas

  D        A G      D                A7
Aplankė žemę iš dangaus malonė nuostabi.
   D    D7     G     D           A7  D
Pražuvęs nuodėmėj buvau, mane surado Ji.

Tai Ji atvėrė man akis ir priglaudė mane.
Kokia Ji tapo man brangi, kai įtikėjau Ja.

Nors ir patyriau nesėkmių, pavojų ir skausmų,
Mane Ji vedė iki šiol, nuves ir lig Namų.

Kai metų dešimt tūkstančių namuos praleisim jau,
Giedosim garbę Viečpačiui daug amžių ir toliau.

Šlovė Dievui, šlovė Dievui! Šlovė Dievui, šlovė!
Šlovė Dievui, šlovė Dievui! Šlovė Dievui, šlovė!

kitas vertimas:
Dangaus malonė nuostabi, ji palietė mane!
Buvau paklydęs tamsumoj, dabar radau Tave.

Mane išmokė Tau tarnaut, ramybę davė man.
Kokia brangi man buvo ji, kai suradau Tave.

Kiek daug pavojų ir kliūčių sutikęs aš buvau!
Malonė vedė mus lig šiol, ji ves mus ir toliau.

Garbė Tau, mūsų Viešpatie, garbė per amžius Tau,
Garbė Tau, Dieve, ir šlovė, ir mūsų meilė Tau.

Pasitikėkime Dievu: Jis mus visur globos,
Jis mūs paguoda ir viltis dabar ir visados.


v2:

G G7 C G
G Em Am7 D7
G G7 C G
Em Am7 D7 G C G (D7)

v3:

F F7 H F
F Dm Gm7 C7
F F7 H F
Dm Gm7 C7 F H F (C7)